Vidaus reikalų ministras: bus ieškoma būdų sulėtinti Rusijos šešėlinį laivyną

Ministro tikinimu, net ir nedidelis laivų sustabdymas Kremliui kainuotų šimtus milijonų JAV dolerių. 'Mes su Estijos vidaus reikalų ministru esame aptarę ir lapkričio mėnesį susitikime ieškosime kažkokių galimybių, bet yra paskaičiavimai, kad jeigu sugebėtume bent jau sulėtinti fiziškai 10 proc. Rusijos šešėlinį laivyną, tai Rusijos nuostoliai būtų mažiausiai 100 mln. dolerių pajamų', – laidoje 'LRT forumas' pirmadienį sakė M. Katelynas. 'Tai irgi skauda, karo ekonomikoje negautos pajamos, nelaiku gautos pajamos, pristabdyti pinigai, jie sukelia efektą. (...) Bent 10 proc. ilgiau užtruktų, ne 100 dienų, bet 110 dienų, automatiškai tai Rusijai nuostoliai. Turime ieškoti tų kūrybiškų būdų, kaip parodyti, kad mes į tas keliamas hibridines grėsmes turėsime kažkokį atsakymą', – teigė jis. Pasak M. Katelyno, pristabdžius vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną, Maskva patirtų nuostolius ir karine, ir ekonomine, ir politine prasme. Kaip rašė BNS, rugpjūčio pabaigoje, susitikęs su Ukrainos ambasadore Lietuvoje, premjeras Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad Lietuva remia griežtesnes sankcijas Rusijai, jų vykdymo kontrolę ir bendras pastangas užkirsti kelią sankcijų apėjimui, įskaitant šešėlinio laivyno veiklą. Europos Sąjunga vasarą priėmė 21-ąjį sankcijų paketą, kuriuo toliau griežtinamos priemonės prieš Rusijos šešėlinį laivyną – sankcijos pritaikytos dar 41 laivui, jų bendras skaičius išaugo iki 692, išplečiami sankcionavimo kriterijai – įtraukta papildoma galimybė sankcionuoti laivus, kurie teikia kuro tiekimo ir krovos iš laivo į laivą paslaugas, nustatomas ir reikalavimas pranešti apie suskystintų gamtinių dujų tanklaivių pardavimą. BNS skelbė, kad šešėlinį Rusijos laivyną įprastai sudaro seni, prastos būklės laivai, vengiantys tarptautinių saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, dažnai neregistruoti. Jie neatskleidžia tikslių savo buvimo vietos duomenų ir vykdo rizikingas operacijas jūroje. ES atliktas tyrimas rodo, kad Rusijos šešėlinis laivynas tapo pagrindiniu įrankiu, leidžiančiu šaliai tęsti naftos eksportą per Baltijos jūrą nepaisant Vakarų šalių įvestų sankcijų.