Marijampolės GMP brigadų mažinimas kelia nerimą: gyventojai gali likti be pagalbos

Greitosios medicinos pagalbos tarnybai nuo rugsėjo pradėjus veikti pagal naują struktūrą ir panaikinus teritorinius skyrius, buvusio Marijampolės skyriaus darbuotojai teigia, kad planuojama sumažinti budinčių brigadų skaičių. Plačiau – LRT RADIJO laidos'Ryto garsai' įraše: 'Šiuo metu mieste budi keturios brigados, o po pertvarkos planuojama palikti tik tris. Pašalinamos naktinės brigados, neva dėl mažo intensyvumo. Sprendimas mažinti brigadų skaičių priimtas neįvertinus realių iškvietimų srautų. Marijampolės brigados ne tik aptarnauja miestą ir jo rajoną, bet ir nuolat perveža pacientus bei padeda aptarnauti kaimynines teritorijas – Kalvariją, Kazlų Rūdą ir Vilkaviškį. Sumažinus pajėgumus iki 3 brigadų, išvykus į ilgesnį pervežimą ar iškvietimą kitame rajone, Marijampolės miestas ir jo gyventojai gali likti visiškai be operatyvios pagalbos', – rašoma LRT gautame laiške iš Marijampolės Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovo Tomo Bagdono teigimu, mažiau brigadų budės tik kai kuriomis naktimis, o kiek yra budinčių ekipažų lemia pagalbos poreikis. 'Sudarant grafikus atsižvelgiama į pagalbos poreikį. Matome, kad naktinis iškvietimų skaičius yra perpus mažesnis negu dieninis. Atitinkamai reaguojant į duomenis, naktinis brigados skaičius – nuo aštuntos vakaro iki aštuntos ryto – tam tikrais atvejais mažinamas iki trijų. Bet tai nėra visų dienų skaičius. Pavyzdžiui, per artimiausią mėnesį 20 parų Marijampolėje budės keturi ekipažai, o iki 10 parų trys ekipažai', – sako T. Bagdonas. Marijampolės greitosios medicinos pagalbos darbuotojai taip pat teigia, kad kartu su reformomis atleidžiama dalis pagalbinio personalo, o buvęs teritorinio skyriaus vadovas jau eina naujas pareigas. Anot T. Bagdono, kai kurie darbuotojai nesutiko su kitomis pareigomis, pasiūlytomis panaikinus teritorinį skyrių, todėl buvo atleisti. Jis patvirtino, kad buvęs Marijampolės skyriaus vadovas Rokas Tuminauskas pradėjo dirbti Kauno filialo Greitosios medicinos pagalbos dispečerinės ir brigadų valdymo skyriaus vadovu. 'Iš viso buvo keturi darbuotojai. Trys paramedikai-pagalbiniai darbuotojai ir vienas pagalbinis darbuotojas. Jie visi nesutiko su siūlomomis naujomis pareigomis. Paramedikams-pagalbiniams darbuotojams buvo siūloma pereiti į brigadų vadovus ir vienam pagalbiniam darbuotojui buvo siūlomos kitos pareigos. Jie visi nesutiko ir atitinkamai pagal darbo kodeksą buvo išpildytos kitos sąlygos ir jie buvo atleisti', – komentuoja Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovas. Darbuotojai laiške taip pat kelia klausimą, ar mažinant brigadų skaičių bus užtikrintas toks pats pagalbos prieinamumas pacientams. Tarnyba teigia, kad prireikus bus pasitelkiama aplinkinių greitosios medicinos pagalbos pastočių pagalba. Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos 'Solidarumas' pirmininkė Jolanta Keburienė mano, kad buvusio Marijampolės skyriaus darbuotojų išdėstytos problemos aktualios ir kitiems regionams. Tarnyba dažnai kalba apie besiplečiantį greitosios pagalbos budėjimo pastočių tinklą. Visgi, anot J. Kėburienės, pastočių daugėja, bet budinčių brigadų mažėja. 'Labai skambiai pakišamas šis dalykas, kad didėja brigadų budėjimo vietų. Visiems atrodo, kad jei vietų didėja, kaip gi nedaugės brigadų. Tačiau labai dažnai brigadų skaičius mažėja, o vietų daugėja. Aš pati dirbu Ukmergėje, tai tikrai turime dienų, kai visame rajone dirba viena brigada. Neva mes galim pasikviesti iš aplinkinių – Širvintų, Anykščių, bet tikrai iš praktikos galiu pasakyti, kad turime laukimus ir 40 minučių, ir valandą. Tik tuomet mums perduodamas iškvietimas. Važiuoju iš Vilniaus ir įkrenta iškvietimas, kad kaime kažkas nutikę. Faktas, kad atskristi negaliu', – sako J. Kėburienė. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos teigimu, vidutinis budinčių brigadų skaičius vienu metu nuo 2024 metų didėjo. Nuo rugsėjo tarnyba veikia pagal naują valdymo struktūrą. Pagal ją, tarnybą sudaro penki filialai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Naujai įsteigtas Kauno filialas pakeitė Kauno regiono skyrių. J. Keburienė kritikuoja struktūrinius pokyčius. Pasak jos, prieš trejus metus, kai buvo įkurtas juridinis asmuo – Greitosios medicinos pagalbos tarnyba – kalbėta apie bendrą tarnybą, o dabar administracinis aparatas didėja. 'Penkios auklės ir vaikas be galvos. Tokia liaudies patarlė. Įsteigtas dar penktas filialas ir manyti, kad dar viena administracinė struktūra nereikalauja jokių lėšų, būtų tiesiog naivu, nežinau, kiek logiška', – teigia profesinės sąjungos 'Solidarumas' pirmininkė. Nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba Lietuvoje veikia nuo 2023-ųjų liepos, kai buvo sujungtos savarankiškai dirbusios 16 stočių, 30 pirminių sveikatos priežiūros centrų padalinių ir 2 privačios greitosios medicinos pagalbos įstaigos. Tarnyboje dirba beveik 3 tūkst. darbuotojų. Parengė Vaida Račkauskaitė